Penktadienį-šeštadienį gimnazijoje vyko ne tradicinės pamokos, o buvo įgyvendinamas nekilnojamojo kultūros paveldo pažinimo sklaidos, atgaivinimo ir leidybos projektas ,,Tautiškos giesmės‘‘ kūrėjo Vinco Kudirkos keliais‘‘, dalinai finansuojamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos valstybės biudžeto lėšomis.

     Kadangi šiemet minime Vinco Kudirkos gimimo 160-ąsias ir jo sukurtos ,,Tautiškos giesmės‘‘ 120-ąsias metines, Šakių rajono savivaldybė 2018 metus paskelbė Vinco Kudirkos ir jo ,,Tautiškos giesmės‘‘ metais.

     Mūsų gimnazijos bendruomenė Europos paveldo dieną surengė pažintinį pasivaikščiojimą po Kudirkos Naumiestį Vinco Kudirkos gyvenimo keliais. Kiekviena klasė gavo užduotį aktualizuoti 7 Nekilnojamojo kultūros paveldo objektus: paminklinį akmenį gimnazijos kieme, žymintį vietą, kur mirė Vincas Kudirka, pastatą, kur buvo pradžios mokykla, knygnešių skverelį, tiltus per Širvintos ir Šešupės upes, muziejų, paminklą, Vinco Kudirkos kapą. Prie kiekvieno objekto moksleivių grupes sutikdavo jaunieji gidai, kudirkaičių organizacijos nariai, kurie pasakojo, kuo ši vieta yra išskirtinė, pateikdavo klausimus ir užduotis.

     Tuo pačiu metu ,,Varpo‘‘ aikštėje vyko kūrybinės mokinių dirbtuvės kartu su menininkų ,,Menu meną‘‘ komanda. Mokiniai ruošė estampus būsimam lankstinukui, kuriame bus nurodytas pėsčiųjų maršrutas po Kudirkos Naumiestį Vinco Kudirkos gyvenimo keliu. Kaip projekto rezultatas prie gimnazijos pastato turėtų būti pastatytas informacinis stendas su QR kodo generavimu.

     Šiame orientaciniame žygyje-pasivaikščiojime dalyvavo apie 400 gimnazijos mokinių ir ugdytinių.

     Šeštadienio, rugsėjo 22d., rytą grupė mokinių ir mokytojų susirinkome tęsti pradėtos kelionės Vinco Kudirkos atminimo vietomis. Ekskursiją simboliškai pradėjome nuo tos vietos, kur rašytojo gyventa, kur sukurta ,,Tautiška giesmė“.

     Aplankėme Paežerius, Vinco Kudirkos gimtinę. Nedrąsiai suėjome į buvusį Elžbietos ir Motiejaus Kudirkų kiemą. Čia radome tuos laikus dar menančią klėtelę, kurioje mokytojo Stasio Ankevičiaus rūpesčiu buvo įrengtas muziejėlis. Prisiminėme rašytojo vaikystę, mokslą Paežerių pradžios mokykloje, pirmą jo  pasidarytą smuiką, įdomius nuotykius su draugais.

     Kaip ir rašytojo kelias iš Paežerių krypęs į Marijampolę, taip ir mes keliavome į Marijampolės ( dabar Rygiškių Jono) gimnaziją. Čia jis mokėsi šešerius metus, nes tėvų noru vyriausias sūnus turėjo būti kunigas. Deja, ,,pašaukimo“ juo būti rašytojas neturėjo, todėl buvo pašalintas iš seminarijos. Griežtas tėvelis labai supyko už sūnaus neklusnumą ir atsisakė materialiai jį paremti. Kadangi V. Kudirka labai norėjo mokytis, tai grįžo į Marijampolės gimnaziją ir sėkmingai tęsė mokslus. Gimnaziją baigęs sidabro medaliu, studijavo  Varšuvos universiteto Medicinos fakultete. Čia įgijo gydytojo specialybę.

     Rygiškių Jono gimnazijoje mus gražiai priėmė ir daug įdomaus papasakojo gimnazijos direktorius ir muziejaus vadovė.

     Vėliau mūsų kelias  pasuko į Plokščius, kur V. Kudirka vasaromis maloniai lankėsi Sofijos ir Petro Kriaučiūnų namuose. Čia atvykdavo ir kiti to meto šviesuoliai: suomių rašytoja Maila Talvio ir jos vyras kalbininkas Josepis Mikola. Apie tai mums papasakojo istorijos mokytoja Gražina Kazarian. Pasivaikščiojome Vaiguvos gatve-upe, kurios pakrante mėgo vaikščioti ir pušų oru kvėpuoti džiova sergantis rašytojas.

      Atvykome į Šakius, kur 1890 metais, baigęs mokslus Varšuvoje, atvyko dirbti ir gyventi gydytojas Vincas Kudirka. Dėl prastų gyvenimo sąlygų ir dar labiau pablogėjus sveikatai jis su bičiule Valerija ir jos mažamete dukra Maniuse 1894 metais persikelia gyventi į Vladislavovą, dar arčiau sienos, kad būtų patogiau organizuoti ,,Varpo‘‘ leidybą ir slaptą gabenimą į Lietuvą.

     Smagią ir įdomią kelionę baigėme Kudirkos Naumiestyje ( buvęs Vladislavovas), nes ČIA ir buvo paskutinė rašytojo gyvenimo stotelė.

 

Autorius: Danutė Balčiūnienė, mokytoja

<

Powered by Spearhead Software Labs Joomla Facebook Like Button