Sausio 8-ąją 1a klasės mokinukai nustebo lietuvių kalbos pamokoje išvydę ne vieną, o dvi mokytojas. Su kolege Daiva Strimaitiene pirmokus skatinome prisiminti, pasakyti, perskaityti  kuo daugiau žodžių su garsu d, įspėti  viešnios vardą.  Lentoje  radome ypatingą žodį  - dėkoju. Kabėjomės, ką jis mums reiškia, kaip dažnai, kam ir kodėl dėkojame, kaip tada jaučiamės? Viešnia pasiūlė spalvotose kortelėse dailiai užrašyti šį žodį, pamąstyti, kam, už ką šiandien norisi padėkoti. Pirmaklasiai atsakingai triūsė: mąstė, rašė, skaitė savo padėkas ir dovanojo vieni kitiems šokoladines šypsenėles už gerumą, pagalbą, šypsenas, skanius pusryčius, žaidimus, valgyklos darbuotojoms už skanias bandeles, viešniai už draugiškumą ir saldžias dovanėles. Suvėrėme ilgoką padėkų mamytėms, tėveliams, draugams, gimnazijos darbuotojams vėrinėlį. Atsisveikindami sutarėme, kad pasikviesime Daivutę, kai kiekvienas perskaitysime ne mažiau kaip po 10 pasakėlių.

     Pirmoji integruota pamoka pirmokus džiugiai nuteikė, skatino tarpusavio pagalbą, mokė ne tik skaityti, rašyti, bet ir dėkoti, priimti padėką. Sekančią dieną džiaugėmės radę savo lapelius visos gimnazijos padėkų vėrinėlyje, noriai jį papildėme pastebėję draugiškus poelgius, pastangas, šypsenas.

     Džiaugiuosi, kad mokytojos Daivos iniciatyva ne tik mažųjų, bet ir vyresniųjų gimnazistų, mokytojų rašytomis padėkomis mirgėjo visa vestibiulio siena. Tomis dienomis atidžiau žvelgėme, daugiau galvojome vieni apie kitus, šypsojomės ir mokėmės dėkoti ne tik žodžiu.

      Ačiū, Daivute, už dalinimąsi gerumu ir idėjomis.

 

Autorius: G.Žemaitienė, 1a mokytoja

<

Powered by Spearhead Software Labs Joomla Facebook Like Button