Visi laukiame pavasario. Laukėme ir žiemos, kadangi tikroji, su sniegu ir šalčiu, šiemet pas mus neatkeliavo, tai ir išvaryti nereikėjo.

     Bet kaipgi be Užgavėnių! Pradinių klasių mokiniai, pasidabinę pačių pasigamintomis kaukėmis, susirinko į linksmą Užgavėnių popietę. Vieni kitiems priminėme šios dienos burtus: jei nenorit, kad vėjas vasarą stogus plėšytų, rytą nevalia plauti lėkščių. Nesišukuokit plaukų, kad vištos daržų neiškapstytų. Vaikščiokit pasistiebę dideliais žingsniais, tai javai gerai derės. Užgavėnių dieną nevalia pykti... net tada, kai draugas, kepurę nuo tavo galvos nutraukęs, ima trypti ją kojomis. Taip jis gausų grybų derlių nori išburti!

     Linksmi, susikibę rankomis vaikai lauke žaidė, šoko Užgavėnių ratelius: „Ožka“, „Čeverykai“, „Meškutė“, „Senis“, „Šiaudų batai“.

     Daug juoko ir klegesio sukėlė „blynų kirpimo“ užrištomis akimis rungtis. Visi nekantravo kuo daugiau blynų susirinkti, todėl daugeliui sunku buvo sulaukti savo eilės kirpti. Nors užduotis rodėsi paprasta, bet surinktas blynų „derlius“ labai skirtingas.

     Į valgyklą viliojo iš mokinių suneštų žolelių išvirta kvapni arbata. Vaikai, kaip paukščiukai, sutūpė apie stalus. Kas valgė mamos keptą blyną, kas išvirtą spurgą, kas tėtės pirktą sausainį, užgerdami arbata. Sotinosi patys, vaišino kaimynus ir valgyklos darbuotojas, kad niekam netektų alkanų pilvų urzginti per Gavėnią.

     Pasikabėję, pačiauškėję vaikai skubėjo dienos įspūdžiais pasidalinti  su namuose jų laukiančiais namiškiais.

 

Autorius: L.Gončaruk, pr. kl. mokytoja

Powered by Spearhead Software Labs Joomla Facebook Like Button